Nematoma svajonių kaina: viskas ko jums nepasakojau ir kas lieka už mano viešumo durų. #AIH31

Mano 10 išmoktų mano pamokų siekiant savo svajonės Holivude pirmais metais. Noriu pakalbėti apie kitą svajonių pusę - sunkias pamokas ir nematomą kainą, kurią reikėjo man sumokėti.

Labas, tikiuosi gyvuoji gerai. Aš jau kurį laiką grįžęs į Lietuvą, bandau save atstatyti, paruošti naujiems filmavimams sausį, nors jaučiuosi tikrai pervargęs, bet man gera ir vėl tau rašyti. Jau ilgą laiką norėjau parašyti tau šį atvirlaiškį tau, nes tai bus bene atviriausias mano iki šiol atvirlaiškis, kuriame noriu pasakoti apie tikrąją svajonių kainą, pamokas, aukas ir ką reiškia jų siekti jų. Šį atvirlaiškį rašiau visą gruodį - man viduje svarbu tai daryti dabar, ypatingai kai nauji metai jau už kelių dienų, o aš pats jau po truputi reflektuoju per ką einu.

Mano “millennial” geros energijos selfis tau.

Šiandien su tavim noriu pasidalinti savo dešimt svarbiausių pamokų ir suvokimų, kurių nežinojau prieš siekdamas savo svajonės. Studijuoti vienoje geriausių kino mokyklų Amerikoje - tai didžiulė atsakomybė, darbas ir nemenkas išbandymas. Manau, normaliai viską suvirškinsiu tik dar po kelerių metų, bet šiame atvirlaiškyje aš noriu pasidalinti savo patirtimi ir įkvėpti tave siekti tavo tikslų, o svarbiausia - savo svajonių. Tad pradėkime.

Visų pirma, pakalbėkime apie tavo svajonę dabar.

Jėga, ačiū, kad atsakei, beje visi klausimai yra anonimiški. O dabar noriu sužinoti ką esi pasiruošęs paaukoti dėl savo svajonės, pavyzdžiui, ar tu esi pasiruošęs atiduoti visą energiją bei laiką, ar jauti, kad tai turi būti balansas, o gal kaip tik smagus procesas. Ir kalbant apie auką, aš kalbu apie kainą, laiką ir savęs atsidavimą tikslui.

Ačiū. Manau, dabar mums visiems įdomu pamatyti rezultatus. Kodėl aš klausiu tai, nes jei manęs klaustum šio klausimo, į pirmą aš atsakyčiau tvirtai TAIP, bet į antrą aš atsakyčiau, kad nuoširdžiai BIJAU ATIDUOTI PER DAUG SAVĘS. Taip, nes aš irgi nuoširdžiai bijau. O bijoti man yra sveika, nes tai man priminimas kad viskas yra gerai.

Nežinau per ką dabar eini gyvenime ir kokiame etape esi, bet noriu tau šiuo tekstu nusiųsti daug palaikymo, įkvėpimo, geros energijos ir padėkoti tau, kad esi. Tu esi jėga.

Man siekimas svajonės yra nuolatinis susidūrimas su savo baimėmis ir diskomfortu, kuriame išmokstu didžiausias pamokas, apie tai ir bus mano šiandienos atvirlaiškis. Tad, kokia ta nematoma mano svajonių kaina? Čia aš pasidalinsiu su tavim dešimt svarbiausių savo pamokų, suvokimų ir niekur nepasakotų istorijų, kurios nutiko man siekiant savo svajonių!

1. RACIONALIZACIJA

Ar žinojai, kas labiausiai kenkia svajonei? Racionalizacija. Bent jau tai nutiko man. Kai aš nusprendžiau stoti į vieną geriausių mokyklų Holivude, manęs žmonės klausdavo “O kodėl tu ten stoji? Tai juk labai brangu! O kaip tu susimokėsi? O ar ten iš tikro tave kažko išmokys?“. O aš juos kantriai išklausydavau ir atkirsdavau “Kada įstosiu, tada ir žiūrėsim”. Gal tai pasirodys naivu, bet taip nebuvo - greitu metu klausydamas viso šio triukšmo fono supratau, kad neįmanoma svajonių suvokti iš savo “normalaus ir racionalaus” mąstymo. O žmonės, tiesiog paprastai bandė savo racionalų mąstymą man primesti. Bet juk nei vienas jų ten nestudijavo ir nedirbo Holivude, tai kaip jie galėjo žinoti, kaip iš tikro bus?

Svajonės yra dėl to nuostabios, nes jos yra neapčiuopamos, kai tu jas sugalvoji. Svajonės jausmo nesudėsi į excel’io langelį. Šia racionalizacija reikėjo atmesti, kai svajoji. Tad neracionalizuokime svajonių, nes jos kartais neturi išsamaus protingo paašikinimo, jos mus veda, nes mes tikime jausmu, kurį pajausime, kai jas pasieksime (bent jau taip man buvo). Tad mano didžiausia pamoka buvo atjungti racionalų protą svajojant, o paskui siekiant svajonės ir racionalumą nukreipti į excel’io langelį, kuriame rašiau jau svajonės planą. Ir priminimas man ir kitiems, nenuvertinkime žmogaus tikėjimo savimi - nes būtent jis gali nuversti kalnus, visa kita, tik detalės.

2. IZOLIACIJA

Jau praeitame mano tekste skaitei ir girdėjai apie mano darbo krūvį ( Kodėl žmonės tiek daug dirba Amerikoje? ), tad žinai, kad Amerikoje man studijuojant 21h turėt darbo skambutį yra “casual”, o savaitgaliai tiesiog eilinė darbo diena. Bet ar žinojai, kad su visu darbu ateina ir izoliacija?

Mano darbinis selfis su neplauta galva, pavargusiu veidu, dirbant mokykloje.

Nuo paprasto gyvenimo džiaugsmų aš tiesiog buvau apribotas savo intensyviu studijų grafiku. Taip, turiu aš savo studijų kolegas su kuriais galiu padejuoti bei pasiskųsti, bet mūsų santykiai darbiniai. Dirbu aš visur - mokykloje, bibliotekoje, lėktuve, namie, lauke, mašinoje, lovoje. Per šiuos pastaruosius du su puse metu aš nesu tiek dirbęs dar gyvenime, ir normalu, kad aš norėjau visada turėti ir laiko sau bei tiesiog “pabimbinėti”, bet kai tiek daug dirbau - turėjau prisijaukinti izoliacija. Nes tai yra dar viena kaina, kurią man reikėjo sumokėti siekiant savo svajonės. Aš išmokau izoliacija priimti ir dirbti dėl savo svajonės, nes viso labo suprantu dėsningumą gyvenimo - tai irgi tik etapas. Studijuodamas aš dažnai izoliacija maišydavau su vienatvės jausmu, bet būtent terapijoje sugebėjau šiuos du dalykus atskirti. O koks tavo santykis su izoliacija?

3. (NE) BŪK PASIRUOŠĘS VISKAM

Tik pradėjus studijas, aš buvau euforijoje, kad pagaliau įgyvendinu savo svajonę, pradėjau jausti pilnatvę, dėkingumą, kad galiu save atiduoti kūrybai. Pagaliau aš galiu kurti su pasaulinio lygio kūrėjais iš visų žemynų, bei augti kartu su jais, semtis patirties, bet mano euforija baigėsi labai greitai… Didžiąją dalį laiko slėpiau šią informaciją nuo viešumos ir nenorėjau dalintis su jumis. Bet per 33 antrą mano gimtadienį (daugiau nei prieš metus), rugsėjį, sužinojau, kad mano motinai atsinaujino vėžys, paskutinės stadijos ir jai reiks eiti per intensyvų chemoterapijos ciklą.

Kai sužinojau šias naujienas, tuo metu prisimenu, kad aš jaučiausi visiškas bejėgis ir viskas tapo nebesvarbu, nes mane nuo šeimos skyrė tūkstančiai kilometrų, nes ir nieko padaryti negalėjau, tik nebent paskambinti savo motinai ir pasakyti, kad “Myliu tave ir mintimis esu tavim”. Per paskaitas, man gėlė ir skaudėjo širdį, nes man buvo skaudu, kad mano motina kenčia. Pirmus mėnesius, man buvo labai sunku studijuoji ir susikaupti studijoms, bet tai yra gyvenimo dalis bei ciklas, ir jį reikia priimti. Tikriausiai, šį mano tekstą dabar skaito ir mano motina, tad džiaugiuosi ir dėkoju visatai, kad tu esi dar gyva.

O kaip aš visa tai išgyvenau? Septynis metus lankau terapija ir būtent jos dėka aš galėjau išbūti su savo jausmais. Lankiau tuo metu terapija ir nuotoliu Lietuvoje, bei Amerikoje. Kodėl aš tai pasakoju jums? Gali turėti planą, gali planuoti, bet gyvenime nebūsi pasiruošęs viskam, o tada lieka tik tavo santykis su aplinkybėmis ir kaip sprendi jas. Aš tikrai nuoširdžiai galvojau, kad studijuoti buvau pasiruošęs, bet tikrai ne studijuoti su tokiomis aplinkybėmis, tad man gyvenimas dar kartą priminė, kas yra esminiai dalykai gyvenime ir kad svajonės ne visada yra pats svarbiausias dalykas. Tad mokėk sau padėti.

O kalbant apie tai, noriu tau papasakoti tau apie kitas svarbias pamokas, kurios atvedė į augimą ir transformuojantį mąstymą. Nes juk tai, nematoma svajonių kainą.